Neapibrėžtumo laikais – paprasti sprendimai: kur lietuviai praranda pinigus ir kaip to išvengti?

Rūpintis finansiniu saugumu svarbu visais laikais, tačiau šiandien, kai geopolitinėje aplinkoje vyrauja didesnis neapibrėžtumas, o kainų ir infliacijos pokyčiai tampa sunkiau prognozuojami – tai įgauna dar didesnę reikšmę. Kitaip tariant, pasiruošimas „juodai dienai" yra neatsiejama atsakingo finansų valdymo dalis.

Vis dėlto realybė rodo priešingą tendenciją – nemaža dalis gyventojų vis dar renkasi saugiausiai atrodantį, tačiau finansiškai neefektyvų sprendimą: santaupas laikyti einamojoje sąskaitoje.

Santaupos sąskaitose „nedirba"

Lietuvos banko duomenimis, pernai gyventojai einamosiose sąskaitose laikė beveik 19 mlrd. eurų. Tai lėšos, kurios dažniausiai nesukuria jokios grąžos ir ilgainiui praranda vertę dėl infliacijos.

LKU kredito unijų grupę prižiūrinčios Lietuvos centrinės kredito unijos Iždo departamento direktorius Rūtenis Šukevičius pastebi, kad tai viena dažniausių ir brangiai kainuojančių finansinių klaidų.

„Jei turite santaupų, kurias planuojate panaudoti vėliau – investuoti, atsidėti nenumatytiems atvejams ar skirti didesniems pirkiniams – svarbu, kad jos neliktų „neaktyvios". Net ir paprasčiausi sprendimai, tokie kaip indėliai, leidžia ne tik saugoti pinigus, bet ir kompensuoti infliacijos poveikį", – sako R. Šukevičius.

Pasak eksperto, laikyti pinigus sąskaitoje dažnai atrodo saugu, nes jie visada pasiekiami, tačiau tai tik sukuria saugumo iliuziją – pinigai nuvertėja, o galimybės juos „įdarbinti" lieka neišnaudotos.

„Svarbu rasti balansą tarp prieinamumo ir naudos. Ne visos santaupos turi būti laikomos lengvai pasiekiamos, tačiau jos neturėtų būti ir visiškai „užrakintos". Čia ir atsiranda skirtingų finansinių priemonių derinimo svarba", – pažymi R. Šukevičius.

„Svarbu ne tik uždirbti grąžą, bet ir išlaikyti santaupų vertę"

Pastaraisiais metais finansų rinkose labiau dominavo stabilizacijos tendencija. Nors Europos centrinio banko (ECB) nustatytos bazinės palūkanos jau kurį laiką laikosi ties 2 proc. riba, ekonominė aplinka išlieka jautri išoriniams veiksniams.

„Net ir tokioje aplinkoje nereikėtų vengti taupymo sprendimų – pavyzdžiui, terminuotuosius indėlius galima rinktis trumpesniems laikotarpiams, o vėliau, pasikeitus sąlygoms, lėšas reinvestuoti", – sako R. Šukevičius.

Nuo indėlių iki obligacijų: kaip praktiškai „įdarbinti" santaupas

Kalbant apie praktinius sprendimus, saugiausia ir aiškiausia priemonė daugeliui gyventojų išlieka jau minėti indėliai. Jie yra apdrausti iki 100 tūkst. eurų vienoje kredito įstaigoje, todėl pasižymi itin maža rizika ir leidžia uždirbti palūkanas.

Pagrindinė taisyklė – nesudėti visko į vieną vietą

Vis dėlto pagrindinis principas nesikeičia – svarbu ne viena priemonė, o jų derinys.

„Pinigų laikymas vienoje „kišenėje" nėra optimalus sprendimas. Tikslinga juos paskirstyti – tiek pagal laikotarpius, tiek pagal skirtingas priemones. Tai padeda išlaikyti finansinį stabilumą ir nelikti be greitai prieinamų lėšų ilgesnį laikotarpį", – sako R. Šukevičius.